Panemuniais į Šilutės kraštą

     Palei Nemuną vingiuojančiu keliu vyksime į Šilutės kraštą, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą.... Tikriausiai nei vienoje Lietuvos vietoje nerastume kas 20 km. lyg grybai dygstančių pilių ir rūmų. Kelionės metu sužinosime kur ėjo siena, skirianti Lietuvą nuo Mažosios Lietuvos, kur palaidotas Romos kunigaikštis Palemonas, kur stovėjo viena iš keturių Žemaitijos pagoniškų žinyčių. Palei Nemuną, kuris buvo gamtine riba su prūsų žemėmis, stovėjo senosios lietuvių pilys - Junigeda ir Bišpilis, ginusios Lietuvą nuo kryžiuočių antpuolių. Iš tolo pamatysime Gedimino kapo kalną, Gedimino ąžuolą, po kuriuo, anot legendos paskutinį kartą puotavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas, rezidencines Rudondvario, Raudonės ir Panemunės pilis, pasigrožėsime panemunių panorama iš 33 m. aukščio bažnyčios bokšto. Sužinosime kur buvo pasienio mutinė, per kurią prekiauta su Vokietija, kur ėjo beveik 56 km. ilgio siaurasis geležinkelis, buvo seniausia Lietuvoje ir pirmoji prie Nemuno vandens matavimo stotis. Neišdildomą  įspūdį paliks plaukiojimas laivu Nemuno intakais ir Kuršių mariomis. Pavalgę tikros kuršiškos žuvienės į laivą sėsime Mingės kaime, kuris dar vadinamas lietuviškaja Venecija, nes kaimas išsidėstęs abiejose Minijos upės pusėse ir kaimo gyventojai susisiekia tik valtimis. Pamažu, besižvalgydami ir besigrožėdami gamta, priplauksime Krokų lankos ežerą, iš tolo pamatysime XIX a. pab. Uostadvario  ir  Ventės rago švyturius. Autobusu nuvyksime į Ventės ragą, kuriame 1929 m. prof. Tadas Ivanauskas įkūrė  paukščių žiedavimo stotį, sėkmingai veikiančią iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką. Visoje Lietuvoje Šilutės rajonas garsėja savo pavasariniais potvyniais, apsemiančiais dideles teritorijas ir atskiriančiais kai kurias gyvenvietes nuo sausumos susisiekimo kelių. Rusnės gyventojams, šie potvyniai yra didelis rūpestis, kita vertus, tai krašto regiono savitumas, pritraukiantis smalsuolius pasigrožėti šia gamtos stichija ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio. Rusnė, į kurią nuvyksime, - viena seniausių pamario žvejų gyvenviečių. Tai vienintelis Lietuvos miestelis esantis saloje, garsėjantis dar XIX a. pab. statytais mediniais namais bei įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių.

Ekskursijos kaina - nuo  65 Lt/asm.

Į ekskursijos kainą įskaičiuota:

• Kelionė turistiniu autobusu.
• Gido paslaugos visos ekskursijos metu.
• Pramoginis laivas po Kuršių marias 2 val.

Papildomos išlaidos:

• Pasikėlimas į Veliuonos bažnyčios bokštą - 1 Lt/asm.
• Ventės rago paukščių žiedavimo stoties lankymas - 2 Lt/asm. Gido paslauga - 30 Lt/grupei.
• Žuvienė - 9 Lt/asm.

Pastaba:

• Jums pageidaujant galime aplankyti Rusnėje įsikūrusią etnografinę žvejo sodybą, kurios šeimininkas papasakos daug įdomių istorijų iš kuršių žvejų gyvenimo.  Pavasarį, kai Rusnėje prasideda intensyvus stintų gaudymas,  vyksta „Šaktarpio" šventė. Jos metu galima žvejoti, paragauti senojo Rusnės punšo, vaistažolių arbatos, dalyvauti žvejų rungtyse, įvairiuose atrakcionuose, koncertuose.  Kiekvieną rugpjūčio mėnesį visi keliai per Šilutės, Šliažų ir Rusnės tiltus  suveda į  Rusnę, į Laivininkų šventę. Ant Atmatos kranto, prieplaukoje, įsikūrusiuose amatų kiemeliuose atgimsta senovinių žvejybos padargų meistravimas: luotų skaptavimas, bučiukų pynimas. Visą dieną galima paplaukioti kurėnu (iki  XX a. naudota plokščiadugnė valtis su stiebu), visokiais laivais ir laiveliais, stebėti laivų paradą.

• Taip pat galime aplankyti Polderių muziejų Rusnėje, nuvykti ten potvynio metu ir pasivažinėti specialiu visureigiu po užlietus laukus, galime aplankyti Rambyno kalną ir Bitėnus, kuriame yra Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Martyno Jankaus  muziejus.

•  Galime užsakyti vakarienę, kaimišką pirtį ir japonišką pirtis, nakvynę kaimo turizmo sodyboje.

• Laivai plaukia nuo gegužės mėn. iki spalio 1 d.